Štai praėjo devyni mėnesiai nuo mano antrojo įrašo. Laikas gimdyti naują :)
Įvyko tiek daug naujo, kad net sunku apsakyti, aprašyti, išeina tik žiopčioti ir rankom mosikuoti rodant dydį viso to kas pasikeitė, bet mano blog postų esmė yra ne tame, kad papasakoti kaip gyvenau, gyvenu ir kaip planuoju gyventi. Jis greičiaus mano jausmų dienoraštis, todėl pasidalinsiu savo tiesomis, kurias nesenai permąsčiau ir supratau, kad jos atitinka tai, ką noriu pasakyti savo draugams, likusiems Lietuvoje.
Pirmas, bene svarbiausias dalykas, kurį noriu jiems priminti, tai toks, kad esu begalo išsiilgusi visų!! Visą gyvenimą išbuvusios šalia Nijolės, energingos mano dvynės Gabijos, pačios nuostabiausios Ievos, kvaištelėjusios Loretos, ramios, bet ne ką mažiau šaunios Violetos, užkrečiančios juoku Erikos, mano aktyviausios ir pačios kiečiausios Sandros, dar nematytos Karolinos, Paulinos, Vitalijos, begalo mielos Barboros, mano gyvenimo šviesuliuko Aurelijos, pačių geriausių šeimų Mazaliauskų, Tomaševičių, šokių partnerės Katios, arbatėlės draugo Vladelio, kiemo chebros Deniso, Makso, Iljos, Marko, Pauliaus, geriausių pasaulyje senelių, geriausio tėčio, ir visų kitų, kuriuos nepaminėjau. Išsiilgusi esu mylimo Deivydo, su kuruo laukiu susitikimo ir tos taip žadėtos vasaros.
Antras, toks pats svarbus dalykas, tas, kad noriu atsiprašyti visų. Kiek žadėta buvo ir pokalbių per skype, elektroninių ir tikrų laiškų. Esu pati didžiausia šiknė, kuri netesia pažadų, bet aš pasistengsiu pasitaisyti. Ypač Tau Nijole. Lauk Kalėdoms siuntinio, kuriame bus viskas už tuos metus, per kuriuos nesimatėme. Tu visada šalia manęs - sugebi sustabdyti, pamokyti, prajuokinti, paguosti. Kartais nenorom, bet pasipasakoju tau tokių dalykų, kuriuos nebūčiau pasakiusi į akis. Tiesiog tu esi mano angelas sargas, kuris nuo pat vaikystės atvesdavo į protą, įjungdavo sąžinę. Aš tave myliu taip stipriai. Vis dar gailiuosi, kad per mano kvailą galvą, ne vietoje išlindusius principus draugystė vos nenutrūko. Ilgai virškinau viską savyje ir kol pasiryžau ant kelmo pasakyti viską ir atsiprašyti. Tad prašau, nepamiršk kokia brangi man esi, net jei elgiuosi kiauliškai.
Tiek šiam kartui... O tai mano akys sudrėko berašant.
Ačiū jums VISIEMS už nuostabias dienas ir naktis kartu. Aš dar būtinai jus pamatysiu, suspausiu glėbyje ir prikalbėsiu iš jaudulio tokių pievų, kad vargu ar suprasite.
2012 m. lapkričio 10 d., šeštadienis
2012 m. vasario 4 d., šeštadienis
Antras įrašas. Hey Lietuva!
Taigi, pratęsiu savo prisistatymą.
Esu Inga, aštuonioliką metų gyvenau Lietuvoje, Vilniuje, bet susiklosčius aplinkybėms aš turėjau išvažiuoti į Rusijos kitą galą, miestą Nakhodką (google map aukso vertas, juo ir naudokitės).
Žinokit pradedu suprasti ką norėjo pasakyti lietuvių rašytojai būdami ištremti. Niekas taip nešildo ir neskatina stengtis kaip noras grįžti gimtinėn. Pabandykite jūs gyventi užsienyje žinodami, kad gal būt niekada negrįšite į Lietuvą. Tikriausiai daugelis purkštaus ir pasakys, kad Lietuvoje nieko gero, geriau sprukti svetur, užsidirbti ir mėgautis gyvenimu saulėtoje Ispanijoje skinant apelsinus, arba dirbti valytoju kokio lietuvio firmoje, Londone.. Klystat, manyčiau... Mano nuomone nėra nieko geriau už Lietuvą. Kodėl taip užtikrintai argumentuoju? Nes pati labai laukiau išvažiavimo iš jos, aš taip veržiausi į šitą miestą kur dabar gyvenu. Tačiau atvažiavus, po kelių mėnesių suvokimas, kad pabėgau iš ten kur man buvo gera, trenkė per širdį ir suklupau. Apsėsta piktų minčių ir prieštaravimų viskam kas mane supo Lietuvoje, neleidau sau džiaugtis iki galo. Aš šypsojausi visada, nes iš prigimties visada šypsausi, juokaudavau, susitikdavau su draugais ir kalbėjau apie kasdieninius dalykus, tačiau tik išvažiavus supratau, kad iš tų akimirkų galėjau gauti daug daugiau gero sau, jei tik būčiau leidusi. Žmonės apsidairykite atidžiau. Pamatykite grožį, pajuskite gyvenimą.. Kai einate į darbą, mokyklą, bent akimirkai susimąstykite ne apie tai kokia jūsų diena bus sunki, geriau galvokite apie akimirkas, kurias išgyvensite eidami taip gerai žinomu keliu. Pagalvokite kiek kartų jūs prėjote juo nepastebėdami tiek daug įdomių ir gražių dalykų. Tiesiog mėgaukitės tuo ėjimu. Tada patys nustebsite kaip norisi šypsotis, nereikės jokių pastangų tam, nes grožis žmones linksmina, verčia būti laimingais.
Hey Lietuva! Pasiilgau tavęs.
Aš būtinai atvažiuosiu, būtinai pasivaikščiosiu Vilniuje Neries paupiu, būtinai pasėdėsiu Dainų slėnyje, būtinai užpuškuosiu ant trijų kryžių kalno, būtinai pasivažinėsiu dviračiu Vingio parke, būtinai išsimaudysiu Nemenčinės ežere, būtinai miegosiu palapinėje namo gale, būtinai pabuvosiu pirtyje ir gersiu girą, būtinai aplankysiu savus draugus po visą Lietuvą ir būtinai aplankysiu Lietuvos pajūrį, nes jis tobulas, o Lietuva - unikali.
Kiekvienam mieste, yra kažkokia paslaptis. Senas pastatas, sena aikštė ar net visas sienamiestis...
Esu Inga, aštuonioliką metų gyvenau Lietuvoje, Vilniuje, bet susiklosčius aplinkybėms aš turėjau išvažiuoti į Rusijos kitą galą, miestą Nakhodką (google map aukso vertas, juo ir naudokitės).
Žinokit pradedu suprasti ką norėjo pasakyti lietuvių rašytojai būdami ištremti. Niekas taip nešildo ir neskatina stengtis kaip noras grįžti gimtinėn. Pabandykite jūs gyventi užsienyje žinodami, kad gal būt niekada negrįšite į Lietuvą. Tikriausiai daugelis purkštaus ir pasakys, kad Lietuvoje nieko gero, geriau sprukti svetur, užsidirbti ir mėgautis gyvenimu saulėtoje Ispanijoje skinant apelsinus, arba dirbti valytoju kokio lietuvio firmoje, Londone.. Klystat, manyčiau... Mano nuomone nėra nieko geriau už Lietuvą. Kodėl taip užtikrintai argumentuoju? Nes pati labai laukiau išvažiavimo iš jos, aš taip veržiausi į šitą miestą kur dabar gyvenu. Tačiau atvažiavus, po kelių mėnesių suvokimas, kad pabėgau iš ten kur man buvo gera, trenkė per širdį ir suklupau. Apsėsta piktų minčių ir prieštaravimų viskam kas mane supo Lietuvoje, neleidau sau džiaugtis iki galo. Aš šypsojausi visada, nes iš prigimties visada šypsausi, juokaudavau, susitikdavau su draugais ir kalbėjau apie kasdieninius dalykus, tačiau tik išvažiavus supratau, kad iš tų akimirkų galėjau gauti daug daugiau gero sau, jei tik būčiau leidusi. Žmonės apsidairykite atidžiau. Pamatykite grožį, pajuskite gyvenimą.. Kai einate į darbą, mokyklą, bent akimirkai susimąstykite ne apie tai kokia jūsų diena bus sunki, geriau galvokite apie akimirkas, kurias išgyvensite eidami taip gerai žinomu keliu. Pagalvokite kiek kartų jūs prėjote juo nepastebėdami tiek daug įdomių ir gražių dalykų. Tiesiog mėgaukitės tuo ėjimu. Tada patys nustebsite kaip norisi šypsotis, nereikės jokių pastangų tam, nes grožis žmones linksmina, verčia būti laimingais.
Hey Lietuva! Pasiilgau tavęs.
Aš būtinai atvažiuosiu, būtinai pasivaikščiosiu Vilniuje Neries paupiu, būtinai pasėdėsiu Dainų slėnyje, būtinai užpuškuosiu ant trijų kryžių kalno, būtinai pasivažinėsiu dviračiu Vingio parke, būtinai išsimaudysiu Nemenčinės ežere, būtinai miegosiu palapinėje namo gale, būtinai pabuvosiu pirtyje ir gersiu girą, būtinai aplankysiu savus draugus po visą Lietuvą ir būtinai aplankysiu Lietuvos pajūrį, nes jis tobulas, o Lietuva - unikali.
Kiekvienam mieste, yra kažkokia paslaptis. Senas pastatas, sena aikštė ar net visas sienamiestis...
Nes mes norime ir galime bet kokią dieną padaryti kaip šventę.
Nes mes visi viena didelė šeima...
Ir mūsų daina amžina...
Aš tikrai myliu Lietuvą, tik ar mylit ją jūs?
Pirmasis įrašas. Blog'as ar Facebook'as?
Kodėl susikūriau blog'ą? Kad ir pačiai suprasti susikūriau pliusų ir minusų sąrašą sąrašą.
Facebook'o +:
* Lengvai ir greitai susirandi reikiamą žmogų.
* Aiškiai matosi nuotraukos.
* Reklamą pamatys bent pusę milijono žmonių.
Facebook'o minusai:
* Reikia tyrinėti nuotraukas, skaityti 55 komentarus po ja, iš kurių yra krūva šypsenėlių, patikrinti kokio žmogaus numestą nuorodą, bet nieko doro apie tai kaip žmogus gyvena ir jaučiasi nesuprasi.
* Susirašinėjimo lentelės tokios nepatogios, nors greičiausiai tie, kas ten sėdi visą laiką, jau įpratę prie to.
* Kabėdamas virš prarajos ant vienos rankos, su kita paprašęs su savo nauju išmaniuoju telefonu į facebook'ą, kad tau reikia pagalbos per pirmąją minutę gausi 5 'patinka', bet pagalbos tau niekas neiškvies.
* Jei tavęs ilgai nebuvo užėjus į veidaknygę pirmas dalykas, kurį matai tai virš 30 naujienų tavo puslapyje. Patikrinus tu pamatai, kad virš 15 jų yra pakvietimai prisijungti prie kokio ūkininkų bendrijos, virš 10 yra nuotraukų komentarai, o likusios naujienos yra susijusios su reklama ir 'patinka' mygtuku.
* Išsitrinti profilį yra beveik neįmanoma.
Blog'o +:
* Bekeliant žinutes yra nuoseklumas. Ir nereikia daryti kažkokių nustatymų, kad tavo veidaknygė išdarkytų profilį taip, jog viskas eitų pagal datas.
* Gali stebėti savo minčių eigą, raidą.
* Blog'e nekas neįkels tavo nuotraukos, nepažymės tavo girto veido, nenumes kandžios replikos ir tu nerasi 20 pasisakymų apie tai kaip tu pralinksminai visus šitaip belinguodamas prie krūmo.
* Gali susipažinti su įdomiais žmonėmis, mokančiais dėstyti savo mintis, mokančiais bendrauti.
Blog'o minusai:
Nežinau tokių.
Facebook'o +:
* Lengvai ir greitai susirandi reikiamą žmogų.
* Aiškiai matosi nuotraukos.
* Reklamą pamatys bent pusę milijono žmonių.
Facebook'o minusai:
* Reikia tyrinėti nuotraukas, skaityti 55 komentarus po ja, iš kurių yra krūva šypsenėlių, patikrinti kokio žmogaus numestą nuorodą, bet nieko doro apie tai kaip žmogus gyvena ir jaučiasi nesuprasi.
* Susirašinėjimo lentelės tokios nepatogios, nors greičiausiai tie, kas ten sėdi visą laiką, jau įpratę prie to.
* Kabėdamas virš prarajos ant vienos rankos, su kita paprašęs su savo nauju išmaniuoju telefonu į facebook'ą, kad tau reikia pagalbos per pirmąją minutę gausi 5 'patinka', bet pagalbos tau niekas neiškvies.
* Jei tavęs ilgai nebuvo užėjus į veidaknygę pirmas dalykas, kurį matai tai virš 30 naujienų tavo puslapyje. Patikrinus tu pamatai, kad virš 15 jų yra pakvietimai prisijungti prie kokio ūkininkų bendrijos, virš 10 yra nuotraukų komentarai, o likusios naujienos yra susijusios su reklama ir 'patinka' mygtuku.
* Išsitrinti profilį yra beveik neįmanoma.
Blog'o +:
* Bekeliant žinutes yra nuoseklumas. Ir nereikia daryti kažkokių nustatymų, kad tavo veidaknygė išdarkytų profilį taip, jog viskas eitų pagal datas.
* Gali stebėti savo minčių eigą, raidą.
* Blog'e nekas neįkels tavo nuotraukos, nepažymės tavo girto veido, nenumes kandžios replikos ir tu nerasi 20 pasisakymų apie tai kaip tu pralinksminai visus šitaip belinguodamas prie krūmo.
* Gali susipažinti su įdomiais žmonėmis, mokančiais dėstyti savo mintis, mokančiais bendrauti.
Blog'o minusai:
Nežinau tokių.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)