Štai praėjo devyni mėnesiai nuo mano antrojo įrašo. Laikas gimdyti naują :)
Įvyko tiek daug naujo, kad net sunku apsakyti, aprašyti, išeina tik žiopčioti ir rankom mosikuoti rodant dydį viso to kas pasikeitė, bet mano blog postų esmė yra ne tame, kad papasakoti kaip gyvenau, gyvenu ir kaip planuoju gyventi. Jis greičiaus mano jausmų dienoraštis, todėl pasidalinsiu savo tiesomis, kurias nesenai permąsčiau ir supratau, kad jos atitinka tai, ką noriu pasakyti savo draugams, likusiems Lietuvoje.
Pirmas, bene svarbiausias dalykas, kurį noriu jiems priminti, tai toks, kad esu begalo išsiilgusi visų!! Visą gyvenimą išbuvusios šalia Nijolės, energingos mano dvynės Gabijos, pačios nuostabiausios Ievos, kvaištelėjusios Loretos, ramios, bet ne ką mažiau šaunios Violetos, užkrečiančios juoku Erikos, mano aktyviausios ir pačios kiečiausios Sandros, dar nematytos Karolinos, Paulinos, Vitalijos, begalo mielos Barboros, mano gyvenimo šviesuliuko Aurelijos, pačių geriausių šeimų Mazaliauskų, Tomaševičių, šokių partnerės Katios, arbatėlės draugo Vladelio, kiemo chebros Deniso, Makso, Iljos, Marko, Pauliaus, geriausių pasaulyje senelių, geriausio tėčio, ir visų kitų, kuriuos nepaminėjau. Išsiilgusi esu mylimo Deivydo, su kuruo laukiu susitikimo ir tos taip žadėtos vasaros.
Antras, toks pats svarbus dalykas, tas, kad noriu atsiprašyti visų. Kiek žadėta buvo ir pokalbių per skype, elektroninių ir tikrų laiškų. Esu pati didžiausia šiknė, kuri netesia pažadų, bet aš pasistengsiu pasitaisyti. Ypač Tau Nijole. Lauk Kalėdoms siuntinio, kuriame bus viskas už tuos metus, per kuriuos nesimatėme. Tu visada šalia manęs - sugebi sustabdyti, pamokyti, prajuokinti, paguosti. Kartais nenorom, bet pasipasakoju tau tokių dalykų, kuriuos nebūčiau pasakiusi į akis. Tiesiog tu esi mano angelas sargas, kuris nuo pat vaikystės atvesdavo į protą, įjungdavo sąžinę. Aš tave myliu taip stipriai. Vis dar gailiuosi, kad per mano kvailą galvą, ne vietoje išlindusius principus draugystė vos nenutrūko. Ilgai virškinau viską savyje ir kol pasiryžau ant kelmo pasakyti viską ir atsiprašyti. Tad prašau, nepamiršk kokia brangi man esi, net jei elgiuosi kiauliškai.
Tiek šiam kartui... O tai mano akys sudrėko berašant.
Ačiū jums VISIEMS už nuostabias dienas ir naktis kartu. Aš dar būtinai jus pamatysiu, suspausiu glėbyje ir prikalbėsiu iš jaudulio tokių pievų, kad vargu ar suprasite.
