Kivis: Antras įrašas. Hey Lietuva!

Taigi, pratęsiu savo prisistatymą.
Esu Inga, aštuonioliką metų gyvenau Lietuvoje, Vilniuje, bet susiklosčius aplinkybėms aš turėjau išvažiuoti į Rusijos kitą galą, miestą Nakhodką (google map aukso vertas, juo ir naudokitės).
Žinokit pradedu suprasti ką norėjo pasakyti lietuvių rašytojai būdami ištremti. Niekas taip nešildo ir neskatina stengtis kaip noras grįžti gimtinėn. Pabandykite jūs gyventi užsienyje žinodami, kad gal būt niekada negrįšite į Lietuvą. Tikriausiai daugelis purkštaus ir pasakys, kad Lietuvoje nieko gero, geriau sprukti svetur, užsidirbti ir mėgautis gyvenimu saulėtoje Ispanijoje skinant apelsinus, arba dirbti valytoju kokio lietuvio firmoje, Londone.. Klystat, manyčiau... Mano nuomone nėra nieko geriau už Lietuvą. Kodėl taip užtikrintai argumentuoju? Nes pati labai laukiau išvažiavimo iš jos, aš taip veržiausi į šitą miestą kur dabar gyvenu. Tačiau atvažiavus, po kelių mėnesių suvokimas, kad pabėgau iš ten kur man buvo gera, trenkė per širdį ir suklupau. Apsėsta piktų minčių ir prieštaravimų viskam kas mane supo Lietuvoje, neleidau sau džiaugtis iki galo. Aš šypsojausi visada, nes iš prigimties visada šypsausi, juokaudavau, susitikdavau su draugais ir kalbėjau apie kasdieninius dalykus, tačiau tik išvažiavus supratau, kad iš tų akimirkų galėjau gauti daug daugiau gero sau, jei tik būčiau leidusi. Žmonės apsidairykite atidžiau. Pamatykite grožį, pajuskite gyvenimą.. Kai einate į darbą, mokyklą, bent akimirkai susimąstykite ne apie tai kokia jūsų diena bus sunki, geriau galvokite apie akimirkas, kurias išgyvensite eidami taip gerai žinomu keliu. Pagalvokite kiek kartų jūs prėjote juo nepastebėdami tiek daug įdomių ir gražių dalykų. Tiesiog mėgaukitės tuo ėjimu. Tada patys nustebsite kaip norisi šypsotis, nereikės jokių pastangų tam, nes grožis žmones linksmina, verčia būti laimingais.
Hey Lietuva! Pasiilgau tavęs.
Aš būtinai atvažiuosiu, būtinai pasivaikščiosiu Vilniuje Neries paupiu, būtinai pasėdėsiu Dainų slėnyje, būtinai užpuškuosiu ant trijų kryžių kalno, būtinai pasivažinėsiu dviračiu Vingio parke, būtinai išsimaudysiu Nemenčinės ežere, būtinai miegosiu palapinėje namo gale, būtinai pabuvosiu pirtyje ir gersiu girą, būtinai aplankysiu savus draugus po visą Lietuvą ir būtinai aplankysiu Lietuvos pajūrį, nes jis tobulas, o Lietuva - unikali.

Kiekvienam mieste, yra kažkokia paslaptis. Senas pastatas, sena aikštė ar net visas sienamiestis...